- pamalda
- pamaldà sf. (3b) 1. L840, Š žr. pamaldos: Vėlė sau vietą turi rasti „gedimosiose“ maldose ir pamaldoje K.Būg. Karalius ..., nors priešas buvo jam kaip ir ant kūbrio, nesutinka pamesti pradėtos pamaldos LTII394. Pasibaigus pamaldai, Elenytė greit išėjo iš bažnyčios BsPII169. 2. maldavimas, prašymas: Šeimynykštis su pãmalda lieka ant kito meto, t. y. jis meldžia, kad jį laikytų gaspadorius J.
Dictionary of the Lithuanian Language.